1. Darbo sutartis
2. Darbo užmokestis
3. Darbo valandos
4. Sveikata ir sauga darbe
5. Laikinas nedarbingumas
6. Atostogos
7. Neteisėtas atleidimas
8. Sumažintos darbo valandos
9. Atleidimas dėl etatų mažinimo
1. Darbo sutartis
Kas yra darbo sutartis?
Kai žmogui pasiūlomas darbas mainais į užmokestį ir jis su šiuo pasiūlymu sutinka, tai vadinama darbo sutartimi.
Ar darbo sutartis turi būti rašytinė?
Visa darbo sutartis neturi būti rašytinė, tačiau 1994 m. priimtas Įdarbinimo (informacijos) įstatymas teigia, kad tam tikros sutarties sąlygos turi būti išdėstytos darbuotojui raštu. Šis reikalavimas negalioja darbuotojams, kurie dirba trumpiau nei mėnesį. Visi kiti darbuotojai turi gauti suvestinę, kurioje nurodyta ši informacija:
• Darbuotojo ir darbdavio vardas/pavadinimas
• Darbdavio adresas, o jei darbdavys yra kompanija – oficialus kompanijos adresas
• Darbo vieta arba tai, kad darbuotojui reikės dirbti įvairiose vietose
• Darbo pavadinimas arba darbo pobūdis
• Data, kai darbuotojas pradėjo dirbti
• Jei sutartis terminuota, detalės
• Jei sutartis laikina, jos trukmė
• Informacija apie pagal įstatymą priklausančius poilsio periodus ir pertraukas
• Užmokestis – tarifas arba darbuotojo užmokesčio apskaičiavimo metodas ir užmokesčio ataskaitinis laikotarpis 2000 m. Nacionalinės minimalios algos įstatymo (National Minimum Wage Act 2000) tikslais
• Kad darbuotojas gali, kaip nurodo 2000 m. Nacionalinės minimalios algos įstatymas (National Minimum Wage Act 2000), prašyti darbdavio raštu pateikti duomenis apie vidutinį jo/jos darbo užmokestį
• Kaip dažnai bus mokamas atlyginimas
• Darbo valandos, tarp jų ir viršvalandžiai
• Informacija apie apmokamas atostogas
• Informacija apie užmokestį (jei yra) susirgus
• Pensija (jei yra)
• Darbuotojui ir darbdaviui taikomi įspėjimo dėl darbo nutraukimo terminai
• Duomenys apie bet kokius kolektyvinius susitarimus, kurie gali turėti įtakos darbuotojo darbo sąlygoms.
Norėdamas suteikti informacijos apie paskutinius 9 punktus darbdavys gali nurodyti darbuotojui kitus dokumentus, tokius kaip brošiūros apie pensijų schemą ar kolektyvinį susitarimą, bet šie dokumentai turi būti darbuotojui lengvai prieinami. Darbdavys turi datuoti ir pasirašyti šias raštu išdėstytas sąlygas. Darbuotojui pasirašyti nėra privaloma. Jei darbuotojas pradėjo dirbti vėliau nei 1994 m. gegužės 16 d., darbdavys privalo įteikti darbuotojui raštu išdėstytas detales per du mėnesius. Jei darbuotojas pradėjo dirbti anksčiau nei 1994 m. gegužės 16 d., darbdavys privalo suteikti šią informaciją raštu per du mėnesius nuo darbuotojo prašymo.
Ar mano sutartis gali būti pakeista?
Darbo sutartis gali pasikeisti dėl pasikeitusių darbo įstatymų, bet kitais atvejais abi šalys turi sutikti dėl pakeitimų. Nei darbuotojas, nei darbdavys negali pakeisti sutarties sąlygų, jei su tuo nesutinka kita pusė. Pakeitimai gali įsigalioti ir tuomet, jei nėra oficialaus susitarimo. Pavyzdžiui, darbuotojas gali būti paprašytas pradėti darbą 8.30, o ne 9 val, ir kurį laiką tai daryti. Šiuo atveju nebūta oficialaus susitarimo pakeisti sutartyje numatytą darbo pradžios laiką, tačiau faktas, kad darbuotojas kurį laiką jį pradėdavo anksčiau, gali reikšti numanomą pakeitimą, ir darbuotojas gali privalėti jo laikytis. Darbo valandų sumažinimas laikomas sutarties pakeitimu, todėl tai turėtų būti jūsų ir darbdavio susitarimo dalykas.
2. Darbo užmokestis
Jums priklauso sutartyje nurodytas atlyginimas, ne mažesnis nei nacionalinė minimali alga. Jums privalo būti suteikta rašytinė informacija apie jūsų atlyginimą ir išskaičiavimus iš jo.
Ar turiu gauti algalapį?
Taip, pagal 1991 m. Atlyginimo mokėjimo įstatymą, visi darbuotojai turi gauti iš darbdavio konfidencialią raštišką ataskaitą apie bruto užmokestį ir visus išskaičiavimus (pavyzdžiui, PRSI, PAYE, pensijos įmokas) bei neto užmokestį.
Ar egzistuoja minimalus užmokestis?
Taip, egzistuoja minimalus algos tarifas, kuris, su tam tikromis išimtimis, reiškia, kad darbuotojams garantuojamas bent 8.65 eur per valandą bruto užmokestis. Žinoma, darbdavys gali mokėti ir daugiau. Darbdavys, kuris moka mažiau nei minimalus tarifas (išskyrus tam tikras numatytas aplinkybes), daro nusikaltimą.
Ar darbdavys gali sumažinti mano darbo valandas, kad nebūtų pažeistas minimalios algos įstatymas?
Jūsų darbdavys negali sumažinti jūsų darbo valandų nesumažinęs pareigų ar esamo darbo krūvio. Pavyzdžiui, jei pagal Atlyginimo mokėjimo įstatymą jums turi būti pakeltas atlyginimas, darbdavys negali sumažinti darbo valandų ir tikėtis, kad jūs dirbsite tuo pačiu krūviu ir atliksite tas pačias pareigas.
3. Darbo valandos
Ar sekmadieniais dirbančiam darbuotojui priklauso papildomas užmokestis?
Paprastai už darbą sekmadienį darbuotojui priklauso priemoka. Tai gali būti pinigai arba apmokamas laisvas laikas. Jei nėra specialaus susitarimo (REA arba ERO), detalės yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas. Jei nėra jokio susitarimo, tuomet pagal 1997 m. Darbo laiko organizavimo įstatymą darbuotojui turi būti suteikiamas vienas iš šių:
deramo dydžio priemoka;
deramo dydžio atlyginimo padidinimas;
deramo ilgio apmokamas laisvas laikas
„Deramas“ priklauso nuo aplinkybių. Tai darbdavio ir darbuotojo (arba profesinės sąjungos) derybų reikalas.
Ar darbdavys gali sutrumpinti mano darbo laiką arba išsiųsti priverstinių neapmokamų atostogų (lay-off)?
Taip, esant tam tikroms aplinkybėms. Sutrumpintas darbo laikas (short-time working) – tai aplinkybės, kuomet sumažėja darbo ir dėl to jūs uždirbate mažiau nei 50 proc. savo buvusio atlyginimo. Darbdavys jus gali išleisti priverstinių neapmokamų atsotogų, kai negali jums pasiūlyti jokio darbo ir kai jis mano, kad darbo trūkumas nebus nuolatinis. Jūsų darbo laikas laikomas sutrumpintu tuomet, kai dirbate kasdien, bet po mažiau valandų. Jei daugiau nei keturias savaites iš eilės arba 6 savaites ne iš eilės 13 savaičių laikotarpyje buvote išsiųstas priverstinių neapmokamų atostogų arba tiek laiko buvo sutrumpintas jūsų darbo laikas, jums gali priklausyti išeitinė išmoka. Darbdavys privalo nediskriminuodamas atrinkti, kuriuos darbuotojus išleisti priverstinių atostogų ar kieno darbo laiką sutrumpinti.
Sutikau, kad mano darbo laikas arba užmokestis būtų sumažinti; kokios įtakos tai vėliau turės išeitinei išmokai?
Jei būsite atleistas pagal etatų mažinimą per metus nuo tada, kai buvo sutrumpintas jūsų darbo laikas arba atlyginimas, jūsų išeitinė išmoka bus skaičiuojama pagal pilną savaitės uždarbį. Jei būsite atleistas pagal etatų mažinimą praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo sutrumpintas jūsų darbo laikas, išeitinės išmokos apskaičiavimas priklausys nuo to, ar sutikote, kad būtų sutrumpintas jūsų darbo laikas. Jei sutikote, kad normali jūsų darbo savaitė susidės iš mažiau valandų ir niekada neprašėte būti grąžintas dirbti pilnu etatu, jūsų išeitinė išmoka bus paremta sutrumpinto darbo laiko savaitės bruto atlyginimu. O jei niekada nesutikote, kad sumažintos valandos taptų normaliomis jūsų darbo valandomis ir nuolat prašydavote būti grąžintas dirbti pilnu etatu, akivaizdu, kad sutrumpinto darbo laiko nelaikėte normaliomis savo darbo valandomis.
4. Sveikata ir sauga darbe
Ar reikia pranešti apie nelaimingus atsitikimus ir traumas?
Taip, apie visus nelaimingus atsitikimus reikia pranešti darbdaviui, kuris turėtų užregistruoti visas įvykio detales. Jūs turite pranešti apie nelaimingą atsitikimą net tuomet, jei jis neatrodo rimtas - taip apsaugosite save nuo situacijos, kai trauma pasirodo esanti rimtesnė nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, o darbdavys neturi jokių įrašų, kad toks nelaimingas atsitikimas kada nors įvyko. Pranešimas apie įvykį padės užsitikrinti socialinį aprūpinimą ir kitas teises, kurios gali jums priklausyti.
Kokias teises turi darbuotojas, patyręs patyčias darbe?
Patyčios darbe apibrėžiamos kaip pasikartojantis netinkamas elgesys, kuris gali būti tiesioginis arba netiesioginis, žodinis, fizinis ir kitoks. Tyčiotis gali vienas arba daugiau žmonių. Tai gali vykti darbe ir/arba su darbu susijusioje vietoje, pavyzdžiui, apmokymuose. Veiksmai, kuriais skundžiamasi, turi riboti darbuotojo teisę į orumą darbe. Vienkartinis incidentas nelaikomas patyčiomis.
Priekabiavimas, susijęs su darbuotojo rase, religija, negalia, šeimynine padėtimi, seksualine orientacija, amžiumi arba priklausymu Airijos klajoklių bendruomenei, yra laikomas diskriminacija.
5. Laikinas nedarbingumas
Ar darbdavys privalo man mokėti atlyginimą, kai nedirbu dėl ligos?
Paprastai darbuotojas neturi teisės į užmokestį, kol dėl ligos nedirba. Jūsų teisės paprastai priklauso nuo darbo sutarties sąlygų arba profesinės sąjungos/darbdavio kolektyvinio susitarimo. Darbdavys gali savo nuožiūra kurį laiką mokėti atlyginimą arba jo nemokėti.
6. Atostogos
Kaip skaičiuojamos kasmetinės atostogos?
1997 m. Darbo laiko organizavimo įstatymas suteikia teisę į 4 savaičių apmokamas atostogas. Tai yra įstatymo nustatytas minimumas, tačiau darbo sutartyje gali būti numatytos ir ilgesnės atostogos. Pagal įstatymą, jūsų kasmetinių atostogų ilgis priklauso nuo darbo valandų per taip vadinamus „atostogų metus“ („leave year“). Jie trunka nuo balandžio iki kovo, nors daug darbdavių naudoja kalendorinius metus. Darbuotojui, kuris per „atostogų metus“ pradirbo 1365 val, priklauso 4 sav. atostogos. Darbuotojas, dirbantis 40 val. per savaitę, šį valandų skaičių surinks per mažiau nei 35 sav. Kitas būdas apskaičiuoti kasmetinių atostogų ilgį – tai suteikti 1/3 savaitės už kiekvieną kalendorinį mėnesį, per kurį darbuotojas išdirbo bent 117 val. Trečias būdas – suteikti 8 proc. per „atostogų metus“ išdirbtų valandų, bet ne daugiau kaip 4 sav. Darbuotojui, kuris per „atostogų metus“ pradirbo bent 8 mėn, priklauso 2 sav. nepertraukiamų atostogų.
Ar turiu teisę į laisvadienius per valstybines šventes?
Taip. Jums priklauso vienas iš žemiau pateiktų variantų:
• Apmokama laisva valstybinės šventė diena*
• Apmokama laisva diena per mėnesį nuo valstybinės šventės
• Papildoma kasmetinių atostogų diena
• Papildomas vienos dienos užmokestis
• Nemokama laisva artimiausia bažnytinės šventės diena
*Šis variantas netaikomas, jei paprastai nedirbate dieną, kai išpuola valstybinė šventė (pavyzdžiui, paprastai nedirbate šeštadienį ar sekmadienį, o valstybinė šventė išpuola būtent savaitgalį, arba, nepilnu etatu dirbančių darbuotojų atveju, jei valstybinė šventė išpuola dieną, kai darbuotojas paprastai nedirba).
Jei valstybinė šventė išpuola dieną, kai darbuotojas paprastai dirba, jam priklauso užmokestis kaip už normalią darbo dieną. Jei valstybinė šventė išpuola dieną, kai darbuotojas paprastai nedirba, jam priklauso 20 proc. savaitės atlyginimas. Jei, pavyzdžiui, valstybinė šventė išpuola pirmadienį, nepilnu etatu dirbančiam darbuotojui, kuris dirba antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais po 4 val., priklauso 1/5 (20 proc.) atlyginimo už 12 val, t.y., užmokestis už 2.4 val.
Kas nutiks, jei išeisiu iš darbo neišnaudojęs atostogų?
Jei išeisite iš darbo arba būsite atleistas pagal etatų mažinimą, jums priklausys atlyginimas už neišnaudotas kasmetines atostogas ir valstybines šventes. Tai vienintelis atvejis, kai darbuotojas gali gauti atlyginimą vietoj atostogų.
7. Neteisėtas atleidimas
Ar mane gali atleisti be įspėjimo?
Jūsų darbdavys gali jus atleisti be įspėjimo už didelę pražangą, nors jūs galite ją neigti. Nėra įstatymo, apibrėžiančio, kas yra didelė pražanga, bet pavyzdžiai galėtų būti užpuolimas, girtumas, vagystė, patyčios, priekabiavimas ar rimtas darbdavio taisyklių pažeidimas. Jūsų darbo sutartyje gali būti daugiau informacijos apie tai, kas laikoma didelėmis pražangomis.
Ar turiu įrodyti, kad atleidimas buvo neteisėtas?
Ne. Atleidimas iš darbo laikomas neteisėtu, nebent darbdavys gali jį pateisinti. Darbdavys privalo įrodyti, kad atleidimo priežastis buvo susijusi su darbuotojo gebėjimais, kompetencija, kvalifikacija, elgesiu, etatų mažinimu ar kita svaria priežastimi. Be to, darbdavys gali pateisinti atleidimą parodydamas, kad nenutraukus įdarbinimo būtų pažeistas kitas įstatymas.
Jei mano atleidimas buvo neteisėtas, ar galiu atgauti darbą?
Jei buvo nuspręsta, kad jūsų atleidimas buvo neteisėtas, jums gali būti skirta kompensacija (ne didesnė nei dviejų metų atlyginimas) – tai dažniausias rezultatas. Arba jūs galite būti sugrąžintas į darbą nuo atleidimo datos (reinstatement) arba tam tikros vėlesnės datos (re-engagement). Antrasis atvejis paprastai reiškia, kad atleidimas, nors neteisėtas, buvo iš dalies jūsų kaltė. Kai atleidimas buvo iš dalies jūsų kaltė, kompensacija irgi gali būti sumažinta.
8. Sumažintos darbo valandos
Darbdavys nori sumažinti mano darbo valandas. Ar jis turi tokią teisę?
Jei darbdavys nori, kad dirbtumėtė mažiau valandų arba sutiktumėte su mažesniu atlyginimu, vadinasi, jis nori pakeisti jūsų darbo sutarties sąlygas. Darbdavys ir darbuotojas turi sutarti dėl bet kokio pokyčio darbo sutartyje. Jūs neprivalote sutikti su sumažinimu, bet jei nesutiksite, darbdaviui gali nelikti kitos išeities kaip atleisti jus pagal etatų mažinimą (redundancy), nes, pavyzdžiui, jums nėra pakankamai darbo. Jūs turėtumėte paprašyti darbdavio raštu išdėstyti siūlomų darbo sutarties pakeitimų detales, tarp jų ir peržiūros datą. Jūs turėtumėte į tai atsakyti raštu ir, jei sutinkate su pakeitimais, pabrėžti, kad tik laikinai. Atėjus peržiūros datai jūs galite paprašyti grąžinti buvusias darbo sutarties sąlygas. Jei sutinkate dirbti mažau valandų, jums, priklausomai nuo aplinkybių, gali priklausyti tam tikra finansinė parama, pavyzdžiui, pašalpa ieškantiems darbo, papildoma pašalpa šeimai (Family Income Supplement), būsto paskolos palūkanų dotacija (Mortgage Interest Suplement) nuomos pašalpa (Rent Supplement).
9. Atleidimas dėl etatų mažinimo (Redundancy)
Kas yra atleidimas dėl etatų mažinimo?
Etatų mažinimas vyksta tada, kai darbuotojo darbo vieta nustoja egzistavusi. To priežastys gali būti firmos finansiniai reikalai, darbų trūkumas, firmos uždarymas, firmos reorganizavimas. Arba darbdavys gali nuspręsti, kad darbuotojo darbas bus vykdomas kitokiu būdu ir darbuotoją pakeis žmogus, kuris turi tam reikalingą kvalifikaciją ar yra baigęs apmokymus.
Kuo atleidimas dėl etatų mažinimo („redundancy“) skiriasi nuo kitokio atleidimo („dismissal“)?
Etatų mažinimas reiškia, kad nebėra paties darbo. 2003 m. Išeitinių išmokų įstatyme tam apibūdinti naudojama frazė „ dėl vienos ar kelių priežasčių, nesusijusių su pačiu darbuotoju“. Atleidimas („dismissal“) – tai situacija, kai prarandate darbą, bet jūsų darbo vieta išlieka ir ją gali užimti kitas žmogus. Atleidimas gali būti teisėtas ir neteisėtas.
Ar visiems darbuotojams priklauso išeitinė išmoka?
Ne, išeitinė išmoka priklauso ne visiems darbuotojams. Tam, kad turėtų teisę gauti išmoką, darbuotojas turi būti vyresnis nei 16 metų ir pradirbęs kompanijoje ne mažiau kaip dvejus metus.
Kokio dydžio išeitinė išmoka man priklauso?
Nuo 2003 m. gegužės, kai įsigaliojo 2003 m. Išeitinių išmokų įstatymas, įstatymu numatyta išeitinė išmoka turi būti išmokėta vienu kartu ir priklauso nuo darbuotojo alyginimo. Darbuotojui priklauso dviejų savaičių dydžio užmokestis už kiekvienus išdirbtus metus bei užmokestis už dar vieną savaitę. Suma per savaitę negali viršyti 600 eurų (arba 31200 eurų per metus). Jei kurį laiką nedirbote dėl ligos, tai neturės įtakos darbo tęstinumui ir išeitinei išmokai, tačiau bet koks nedarbo dėl ligos periodas, ilgesnis nei 26 savaitės, skaičiuojant išeitinę išmoką nebus įskaičiuotas. Svetainėje https://www.welfare.ie/en/Pages/secure/RedundancyCalculator.aspx rasite išeitinės išmokos skaičiuoklę , kuri padės apskaičiuoti jums priklausančią sumą.
Ar mane gali išsiųsti priverstinių nemokamų atostogų (lay-off) ar sutrumpinti darbo laiką (short-time working) neribotam laikui?
Ne. Tam tikrais atvejais, jei buvote išsiųstas priverstinių neapmokamų atostogų ar buvo sutrumpintas jūsų darbo laikas, jūs galite kreiptis dėl išeitinės išmokos. Tai galite daryti tuomet, kai šis priverstinio nedarbo ar sutrumpinto darbo laiko periodas tęsiasi daugiau nei 4 savaites iš eilės arba 6 savaites ne iš eilės 13 savaičių laikotarpyje. Sutrumpintas darbo laikas (short-time working) – tai aplinkybės, kuomet sumažėja darbo ir dėl to jūs uždirbate mažiau nei 50 proc. savo buvusio atlyginimo. (Jei darbdavys sutrumpino jūsų darbo laiką, o tada atleido jus dėl etatų mažinimo, jūsų išeitinė išmoka gali būti skaičiuojama pagal pilną savaitės uždarbį.) Praėjus minėtam periodui jūs galite pranešti darbdaviui apie ketinimą reikalauti išeitinės išmokos (naudodami RP9 formos B dalį). Jūsų darbdavys turi teisę pareikšti, kad per ateinančias keturias savaites atsiras darbo, kuris truks bent 13 savaičių. Jei darbdavys negali to pažadėti, jums priklauso išeitinė išmoka (turite atitikti ir kitus reikalavimus). Jei prašysite išeitinės išmokos esant tokioms aplinkybėms, būsite laikomas išėjęs iš darbo savo noru ir galite turėti problemų bandydamas gauti darbo ieškančio žmogaus (jobseeker) pašalpą.